Izaijo 1

₂Klausykitės, dangūs! Išgirsk, žeme!

Tai VIEŠPATS kalba:

„Užauginau, išauklėjau vaikus,

o jie sukilo prieš mane!

₃Jautis pažįsta savo savininką,

ir asilas – savo šeimininko ėdžias;

tik Izraelis nežino,

mano tauta nesupranta“.

₄Ak nuodėminga tauta,

žmonės, apsikrovę nedorybėmis,

piktadarių palikuonys,

ištvirkę vaikai!

Jie paliko VIEŠPATĮ,

atmetė Izraelio Šventąjį,

atsuko jam nugarą.

₅Kodėl vis dar norite būti mušami,

kodėl nesiliaujate erzinti?

Visa galva pasiligojusi,

visa širdis alpstanti.

₆Nuo kojų padų iki viršugalvio

neturite jūs sveikos vietos.

Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos,

nevalytos, netvarstytos, aliejumi nepateptos.

₇Jūsų šalis – tyrai,

jūsų miestai sunaikinti ugnies;

svetimieji jums regint ryja jūsų žemės derlių;

ji – tyrai, lyg sunaikintoji Sodoma.

₈Siono duktė dabar

lyg trobelė vynuogyne,

lyg pašiūrė moliūgų sklype,

lyg priešų apgultas miestas.

₉Jeigu Galybių VIEŠPATS

nebūtų palikęs mums skurdaus likučio,

mes būtume tarsi Sodoma,

būtume panašūs į Gomorą.

₁₀Klausykitės VIEŠPATIES žodžio,

Sodomos valdovai,

išgirskite, ko mūsų Dievas moko,

Gomoros žmonės!

₁₁„Negi man reikia jūsų aukų gausybės? –

sako VIEŠPATS. –

Man jau įgriso jūsų deginami avinai

ir penimų veršių taukai;

neteikia man malonumo

jaučių, avių ir ožių kraujas.

₁₂Kai ateinate pamatyti mano veido,

ar prašo to kas iš jūsų?

₁₃Netrypkite daugiau mano prieangių!

Liaukitės aukoti bevertes atnašas,

smilkalai kelia man pasibjaurėjimą.

Jaunaties ir šabo, sueigų šaukimo,

iškilmių su piktais darbais aš negaliu pakęsti.

₁₄Jūsų jaunatimis ir iškilmėmis aš šlykščiuosi;

jie man našta,

kurią pailsau nešti.

₁₅Kai jūs tiesite rankas,

aš nukreipsiu savo akis nuo jūsų.

Net jei ilgai melsitės,

aš jūsų negirdėsiu.

Jūsų rankos kruvinos!

₁₆Nusiplaukite ir būkite švarūs!

Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių,

liaukitės darę pikta,

₁₇mokykitės daryti gera.

Atsidėkite teisingumui,

padėkite engiamajam,

užstokite našlaitį,

ginkite našlės bylą“.

₁₈VIEŠPATS sako:

„Eikite šen, ir drauge pasvarstykime.

Esate paraudę nuo nuodėmių, bet aš išbalinsiu jus kaip sniegą.

Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas,

bet jos gali tapti baltos it vilna.

₁₉Jeigu dėsitės į širdį ir paklusite,

tai valgysite krašto gėrybes,

₂₀bet jeigu atsisakote paklusti,

tai jus sudoros kalavijas“.

Pats VIEŠPATS kalbėjo!

₂₁Deja, ištikimasis miestas, kupinas teisingumo,

tapo kekše!

Kur teisumas klestėjo,

ten dabar žmogžudžiai.

₂₂Tavo sidabras pavirto išdagomis,

tavo vynas atskiestas vandeniu.

₂₃Tavo vadai sukčiai,

vagių bičiuliai;

kiekvienas jų mėgsta kyšius

ir vaikosi dovanų.

Jie negina našlaičio,

našlės byla niekuomet jų nepasiekia.

₂₄Todėl sako Viešpats, Galybių DIEVAS, Izraelio Galingasis:

„Ak, atsiskaitysiu su priešgynomis,

išgiešiu apmaudą ant savo priešų!

₂₅Pakelsiu ranką prieš tave,

išlydysiu tavo išdagas žaizdre,

sunaikinsiu visą tavo šlaką.

₂₆Atkursiu jūsų teisėjus, kokie buvo senovėje,

ir patarėjus, kokie buvo pradžioje.

Tada tu būsi vadinama Teisumo miestu,

ištikimuoju miestu“.

₂₇Sionas bus išgelbėtas per teismą,

o atgailautojai – per teisumą.

₂₈Bet maištininkai ir nusidėjėliai bus drauge sutriuškinti;

tie, kurie palieka VIEŠPATĮ, žus.

₂₉Tikrai gėdysitės dėl ąžuolų,

kuriuos garbinote,

ir rausite dėl miškelių, kuriuos buvote pamėgę,

₃₀nes būsite kaip ąžuolas

nuvytusiais lapais,

kaip sodas be vandens.

₃₁Sukrauti turtai bus kaip pakulos,

o jų krovėjas – kaip kibirkštis.

Abu sudegs kartu, ir nebus kam užgesinti.